A.Baranauskas-XIX amžiaus lietuvių poetas romantikas. 2015 metais paminėtos jo 180 gimimo metinės.

           Pasak amžininkų, jis buvo aukštas, tiesaus stoto, tvirtas, geležinės valios, labai talentingas, tikras lietuvis. O tų talentų ne vienas. Be tiesioginių kunigo pareigų, kurias atliko uoliai ir su įkvėpimu, dar, kaip žinia, buvo iškilus poetas. Jo romantinė poema „Anykščių šilelis“ tapo lietuviškosios poezijos legenda – per trumpą laiką apskriejo visą Lietuvą, buvo išversta į latvių, rusų, anglų, ukrainiečių, vokiečių, japonų ir kitas kalbas. Poemoje apdainuojama harmoninga gimtojo krašto gamta, gretinami niūrūs tikrovės vaizdai su idealizuota praeitimi, nusakomas žmogaus ryšys su mišku, gamta, atskleidžiama Lietuvos istorija. Beje, kaip tik šiemet sukanka 150 metų, kai „Anykščių šilelis“ pirmą kartą buvo atspausdintas Ivinskio kalendoriuje.

           Poetas buvo ir matematikas, tyrė pirminių skaičių savybes ir sukūrė lietuviškus terminus – „dalyba“, „erdvė“, „trikampis“ ir kt. “. Gal mažai kam žinoma, kad vysk. A. Baranauskas sukūrė ir tokius kalbinius lietuviškus terminus kaip „balsis“, „raidė“, „sakinys“, „tarmė“.
Šiam didžiam žmogui pagerbti buvo skirta ir popietė, vykusi mūsų gimnazijoje. Renginyje pasirodė ne tik mokiniai, kurie skaitė pranešimus apie A.Baranausko gyvenimą ir kūrybą, bet ir mokytojai, kurie padainavo dainų -„Dainų dainelę“, ištrauką iš „Anykščių šilelio“. Žinoma, dainavo ir mokiniai. Aštuntokės atliko dainą „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“. Indrė su Evaldu padainavo dainą „Ko gi spaudžia man širdelę“. Taigi buvo smagu.

           Tačiau buvo ne tik linksma, bet ir naudinga. Pateikta daug įdomių faktų iš A.Baranausko biografijos. Pasirodo, poetas turėjo susikūręs taisykles savo gyvenimui ir jų laikėsi. Daug ko galėtume pasimokyti iš šio jauno žmogaus ...

           Popietė neprailgo. Organizatoriai dėkoja visiems dalyviams ir pagalbininkams.